2024 metais šios vietos savininkas Alessandro Cesari pripažintas geriausiu ledų gamintoju pasaulyje. Netrukus bus 10 metų nuo tada, kai jis pradėjo gaminti ledus. Tačiau ne bet kokius! Šie rankų darbo ledai gaminami vadovaujantis principu naudoti tik vietinę, natūralią, nedidelių ūkių gaminamą produkciją, įsigyti ją be tarpininkų. Tad šiuose, tik iš natūralių ingredientų pagamintuose, leduose – daug širdies ir tikro skonio. Kiekvieną savaitę Alessandro kuria naujus skonius, įkvėpimo semiasi iš gamtos ir jos metų laikų. Kurdamas skonius eina į laukus ir kalnus, renka žoleles, kurias drąsiai naudoja savo ledams skaninti. 

Ledų gamintojo moto – mažiau yra daugiau. Tad nedidėlėje ledainėje rytoj greičiausiai nerasite to, ką ragavote šiandien. Ledai gaminami ankstų kiekvienos dienos rytą. Jie nesandėliuojami ir nesaugomi, tad, skoniui pasibaigus jo niekas nepapildys. Ledai kasdien gyvena naują gyvenimą.

Saldumui išgauti Alessandro dažnai naudoja savo avilių medų. O medaus mylėtojų pasaulyje netruko pasklisti žinia, kad čia galima paragauti ledų ne tik su medumi, bet ir su koriu. Ir tai, jeigu pasiseks. Nuo žinios apie tokius ledus iki dienos, kai juos paragavau, praėjo 9 mėnesiai. Kartą buvo netinkamas sezonas, kitą kartą jie buvo pasibaigę, tačiau kai ledų su koriu paragavau medaus someljė egzaminų baigimo proga, tai prilygo didžiausiai šventei. 

Šokolado ir ledų gamintojas, Tarptautinio ledų festivalio dalyvis ir prizininkas

Itališkos Gelato amatų dirbtuvės kaip kadaise, suteikiančios tikras ir natūralias emocijas, pridėjus keletą smulkių, griežtai mano laboratorijoje kurtų gaminių, kiekviena rankų darbo ranka yra meilės ir aistros žaliavai vaisius! Taip pat galite rasti amatininkų sausainių, pyragų, brioche su 24 valandų raugu, sicilietiško granito, tepamų kremų, sukurtų akmens mašina.

Grįžti mokytis į Italiją – buvo mano svajonė, tad pirmoji mokslų savaitė prilygo stebuklui.

Dienos buvo pripildytos medumi, atradimais, žiniomis ir žmonėmis iš viso pasaulio, tačiau tada dar neįtariau, kad ledai su koriu bus tai, kas šalia mokslų taps dar vienu kelionių į Boloniją tikslu.

Tąkart aš jų tiesiog neparagavau. 

Praėjus pusantrų metų nuo sugrįžimo į Italiją aš džiaugiuosi, kad mokslai baigti, o  aš žinau, kad bičių korys  – puikus ledų ingridentas.

Laiminga kompanija stovėjo nedidelio miestelio mugės viduryje. Čia maišėsi susirinkusiųjų garsai, tiesiog gatvėje gaminamo maisto kvapai ir pardavėjų šūksniai. Jie gundė ne visus. Akino saulė, o stabtelėjimas bylojo apie tai, kad gal jau laikas skirstytis. Tačiau čia Janas prisiminė, kad paėję vos kelias gatveles, turime galimybę paragauti kai ko neįprasto. Kai ko, kas galėtų sudominti visą kompaniją