Bitininkas buvo mano prosenelis, bičių užkalbėjimo meną įvaldęs ir mano vyras, tad šviežio medaus kvapas man pažįstamas. Tačiau reikėjo laiko prisijaukinti mintį, kad medaus pasaulis didelis ir įvairus. O jau atvėrus medaus spalvų, kvapų ir skonių skrynią, jos uždaryti tapo nebeįmanoma. Atsitraukti taip pat.
Būdama vaikas nesuprasdavau, kodėl prosenelio frazė “einu pas bites“ jam prilygo šventei. Nesuprasdavau ir kodėl tėčio skaniausias vaikystės vasarų prisiminimas buvo, šviežias, ką tik iš kepyklos parneštas batonas, sviestas ir ką tik išsuktas medus“.
Augau mieste ir medų, kaip ir daugumai, man siūlė tik apsirgus. Ir tikrai niekada nesitikėjau, kad medus gali tapti mano gyvenimo aistra. Kol pirmieji aviliai atsirado mūsų sodybos kieme, o pažintis su bitėmis ir medumi nuvedė iki Italijos.
Italai – vieninteliai pasaulyje turi oficialų medaus someljė registrą, todėl pažintis su medaus kvapų ir skonių įvairove neišvengiamai alsuoja itališka dvasia. Didis džiaugsmas ir garbė būti oficialiame Italijos juslinės medaus analizės ekspertų sąraše šalyje, kurią po Lietuvos myliu labiausiai. Mūsų pažintis prasidėjo daugiau nei prieš du dešimtmečius nuo studijų universitete ir tęsiasi iki šiol.
Italijos juslinės medaus analizės ekspertų sąraše užsieniečių – vos vienas kitas. Nuo idėjos apie medaus someljė iki juslinės medaus analizės specialisto diplomo rankose praėjo beveik pusantrų metų. Kvapnių, skanių, kupinų atradimų, mokslų, naujų žmonių ir kelionių į Italiją kupinų dienų. Iš žmogaus, kuriam medus buvo tiesiog medus, tapau žmogumi, kuris uosto, ragauja, derina, randa šimtus žodžių šio gamtos aukso kvapui ir skoniui apsakyti.
