Žinodami, kad medų bitutės daugiausia gamina iš augalų žiedų nektaro, žmonės galvoja, kad medus visuomet turi kvepėti pievomis ir gėlėmis. Tačiau taip nėra. Kai kurio medaus kvapas gali net smirdėti. Pavyzdžiui – šlapimu.
Kiekviena medaus rūšis turi savo kvapą. Uoslės analizė – vienas iš juslinės medaus analizės etapų. Kiti – vaizdinė apžiūra, skanavimas ir medaus tekstūros įvertinimas.
Apie ką mums kužda medaus kvapas?
Pirmiausia – apie kvapo intensyvumą. Yra medaus rūšys, kurių kvapas beveik nejaučiamas. Su tokiais bekvapiais arba turinčiais silpną kvapą, atliekant aklą medaus kvapo nustatymo testą kyla daugiausia sunkumų. Kai nematai medaus spalvos ir negali jo paragauti, reikia turėti labai išlavintą uoslę, kad didelių pastangų dėka užuostum bent kažką. Daug kartų tenka uostyti, šildyti tarp delnų stiklinę ir sukioti joje esantį medų, kad jis paskleistų bent kokią aromatingą natą, kuri galėtų užvesti ant kelio. Labai silpną kvapą turi: akacijų, rododendrų ir sausmedžio žiedų medus. Prie silpną kvapą turinčių priskiriamas ir saulėgrąžų medus.
Vertinant kvapo intensyvumą, didžioji dalis medaus rūšių skleidžia vidutinio stiprumo kvapą. Prie tokių priskiriamas čiobrelių, erškėtrožių, citrusinių vaismedžių, kalendros, eukaliptų, rapsų, viržių, lipčiaus medus.
Tačiau yra medaus rūšių, kurių kvapas labai iškalbingas. Gerokai stipresnis už skonį. Prie tokių priskirčiau grikių, liepų, kiaulpienių, kaštainių, žemuoginio arbuto žiedų medus.
Tad kuo gi iš tikrųjų gali kvepėti medus? Kvapo charakteristikai apibūdinti juslinės medaus analizės ekspertai naudoja specialų žodyną. Medus gali kvepėti gėlėmis, vaisiais ir daržovėmis, gyvūnais, chemija, kažkuo šiltu, jo kvapas gali būti aromatingas, o gali kelti jums asmeninius prisiminimus. Vertinant medaus kvapą nėra žodžių geras ar blogas. Bet labai sveikintina, kai medus kvapas jums primena kažką asmeniško – močiutės pusryčius kaime, mamos apkabinimą ar vaikystės nuotykius miške.
Kai pasiilgsi naujų potyrių, kviečiu leistis į kelionę, po medaus kvapų ir skonių labirintus.
